juodėžius

1 juodė̃žius, -ė (2) smob., adj. žr. juodėžis: Nieko būt bernas, tik kad juodėžius Sb. Sugauk juodėžių aviną Sb. Jų visi vaikai tokie juodėžiai, akim rudom Ktk. Nusiprausk burną, juodėžiau! Trgn. Anas tai ne baltas, o juodė̃žius Ds.